TOMAS RAMANAUSKAS: svarbu neprarasti sielos, nes norinčių ją nupirkti aplink pilna

„Jei darai savaip, o ne bukai mėgdžioji kažkieno sėkmės modelius, visada kažką išrasi. Kartu su neįtikėtinai gabiais žmonėmis mes, sudėję savo geriausias patirtis, nuojautą, sveiką protąir komunikacinį pagaulumą, sukūrėme sėkmingiausią per pastaruosius kelerius metus agentūrą“, – sako reklamos agentūros „New!“ įkūrėjas Tomas Ramanauskas. Anot jo, svarbu neprarasti sielos, nes norinčių ją nupirkti aplink pilna.

– Kaip apibūdintum savo verslą?

– Mes sukamės idėjų versle. Idėjų, kurioms įkvepiame gyvybę ir suteikiame prasmę. Pasivadinę „New!“ sau kasdien primename, kad turime rinktis drąsius naujus kelius prekių ženklams, jei norime išlikti aktualūs ir gyvybingi. Praktikuojame originalumą ir išskirtinumą. Konvejeriškumas mums svetimas. Ieškodami idėjų, kaip kuo efektyviau dirbti, visada randame raktą. Vis kintant komunikacijos formoms akimirksniu reaguojame į visus šviežius įvykius. Galiausiai nepailstamai ieškome naujų agentūros pavidalų – mes aprėpiame ir skaitmeninės komunikacijos erdves (mūsų sesuo – „SuperYou“). Esame tarp ženklodaros lyderių Baltijos šalyse ir dirbame su startuoliais, investuojame į rinkodarą ir patys kuriame naujus verslus, kurių komunikacinę ašį maitina „New!“ talentai.

Mūsų filosofijos pamatas – dvi frazės: „prasminga šlovė“ ir „darbo malonumas“. Pirmosios frazės esmė – strategiškai tiksliai kurti auditorijos dėmesį magnetizuojančią komunikaciją. Tai – prekės ženklai, apie kuriuos kalbama už reklamos ribų, tai – projektai, garsinantys prekės ženklą. Ir visa tai laikosi ant tvirto strateginio pagrindo, įžvalgiai atliepiančio kliento verslo siekius. Kitaip tariant, esame praktiškai kūrybingi.

Antroji vertybė ne mažiau svarbi – negali dirbti sukandęs dantis. Nėra prasmės. Gyvenimas per brangus kentėti savo noru. Todėl stengiamės į komandą kviesti žmones, kurie jaučia malonumą kurdami, strateguodami, organizuodami, geba puikiai pasirodyti net ir didelės įtampos akivaizdoje. Suburiame ryškiausius talentus, padėdami jiems kurti ir įgyvendinti įspūdingesnius projektus, nei galėtų tai padaryti vieni.

 

– Kas paskatino pasirinkti šią veiklą?

– Studijavau žurnalistiką, tačiau jaučiau, kad nebūsiu toks geras žurnalistas kaip mano kursiokas Edmundas Jakilaitis, nors komunikacijos disciplina man buvo artima. Tuomet silpnus pirmuosius žingsnius jau buvo žengęs reklamos verslas. Nieko apie tai nežinojau, bet draugas dirbo šioje srityje, tad paklausiau, ar galėčiau prisijungti. Kai pakvietė, atėjęs nebeišėjau šešerius metus. „Leo Burnett Vilnius“ tuomet mostelėjome iš peties – sukūrėme ne tik „Ežį“, iki šiol ikoniškiausią prekės ženklą Lietuvoje, bet ir šimtus kitų reklamų. Pirmieji mano atlyginimai buvo kone vagystė – jaučiausi apmovęs visus; dariau, tai kas žiauriai patinka, o mėnesio gale dar ir pinigų duodavo. Negana to, negalėjau patikėti, kad kažkas reguliariai skiria didelius biudžetus, remdamas mano sumąstytas žinutes, šūkius, klipus, idėjas. Ariau kaip pasiutęs. Tiesa, dirbau su talentingais ir motyvuotais žmonėmis, tad niekada nesijaučiau pavargęs.

– Tad kaip nutiko, kad palikai šią verslo sritį?

– Mano paauglystė prabėgo ryjant kiekvieną MTV kadrą, visas laidas ir topus. Tai buvo posovietinio pasaulio efektas, kuriame buvau tarsi vaikas, nakčiai užrakintas saldainių parduotuvėje. Kai dirbdamas reklamos srityje išgirdau, kad MTV bus Lietuvoje, nurijau savo išdidumą ir parašiau iniciatoriams Mariui Veseliui ir Andriui Servai. Netrukus įveikęs tarptautines patikras tapau kūrybos ir rinkodaros vadovu Baltijos šalims. Vėliau gavau pasiūlymą tapti MTV kūrybos vadovu viename dideliame regione (kažkodėl jam priskiriama ir Indija). Atsisakiau, nes nekęsčiau savęs, gyvenančio lėktuvuose ir visą laiką besitrinančio oro uostuose.

– Kada ir kaip įvyko tas lūžio taškas (įkūrei savo verslą)?

– Verslų turėjau visokiausių, niekada gyvenime nesiėmiau tik tokių dalykų kaip vakarėlių, kino teatrų, jaunimo žurnalų, renginių organizavimas. Keli atsitiktinumai lėmė, kad su Maksimu Kuzminu įkūrėme reklamos agentūrą, kurią vėliau palikę įkūrėme dvi naujas. Buvome ir tebesame bebaimiai, nes kas blogiausio gali nutikti, jei nepavyks? Darbą, bent jau reklamos srityje, vis tiek kur nors gausime. Tai leido atsipalaiduoti ir susikoncentruoti į verslo plėtrą. Taip pat gana greitai sutarėme, kad dėl kokybės kompromisų nebus, net jei tai kainuos dalį pelno. Iki šiol šios nuostatos laikomės.

– O kaip išrasti ką nors naujo ir išlaikyti savo dvasią?

– Jei darai savaip, o ne bukai mėgdžioji kažkieno sėkmės modelius, visada kažką išrasi. Kartu su neįtikėtinai gabiais žmonėmis mes, sudėję savo geriausias patirtis, nuojautą, sveiką protą ir komunikacinį pagaulumą, sukūrėme sėkmingiausią per pastaruosius kelerius metus agentūrą. Svarbu neprarasti sielos, nes norinčių ją nupirkti aplink pilna. Taip pat labai svarbu nesiimti chaltūrų, nesitaikstyti su drungna komunikacija, laikytis etikos.

– Kaip bendrauji su klientais?

– Svarbiausias dalykas – dialogas ir atvirumas. Kai santykiai surūgsta ir tampa vienakrypčiais monologais, nieko gero nesitikėk.

– Kaip apibūdintum savo klientą?

– Ambicingi rinkodarininkai ir verslininkai.

– Kas suvirpina Tavo širdį?

– Šiandien klausantis Bobo Dylano „Boots of Spanish Leather“ šiurpo oda. Prieš kelias dienas plėčiau akis žiūrėdamas neįtikėtiną Andrzejaus Żuławskio filmą „Apsėstoji“ (Possession). O prieš savaitę aikčiojau skaitydamas Bernardo Atxagos „Obabakoak“. Jei pridėčiau savo žmoną ir dukrą, virpesiai taptų išvis kasdieniai. Kaip matote, esu itin lengvai suvirpinamas.

– Kokie yra didžiausi išbandymai?

– Kaip ir užsiimant bet kuriuo verslu – atskirti tikrai svarbius dalykus nuo foninių, nesvarbių. Sutelkti dėmesį.

– Kokia „New!“ ateitis?

– Labai turininga. Jau dabar darome tai, ką, esu tikras, visos norinčios klestėti agentūros darys po kelerių metų – startuojame kurdami savus produktus. Esu nenuorama. Gali būti, kad išleidus knygą jau būsiu sugalvojęs naujų planų, o agentūroje sukėlęs naujų virsmų.

– Kas kursto Tavo aistrą darbui?

– Nepasotinamas smalsumas.

– Ką patartum norintiems pradėti savo verslą?

– Nustok šnekėti, žadėti ir imkis įgyvendinti savo idėją. Skaityk knygas. Nesipūsk, jei seksis. Ir skirk laiko pravėdinti galvai, nes sudegsi.

– Jei galėtum laiką atsukti atgal, ką būtum daręs kitaip?

– Nebūčiau dirbęs su klientais, kuriems reikia tik paklusnių kareivėlių, taip pat su tais, kurie nevertina partnerystės. Tokių yra stebėtinai daug. Mažiau laiko skirčiau niekams (jie dėmesio reikalauja dažniausiai) ir, aišku, atidžiau rinkčiausi, į kuriuos projektus įdėti visą savo širdį.

– Tavo raktas į sėkmę?

– Jis labai neromantiškas. Kova su baltais lapais, abejingumu ir tingumu. Kasdienis, kantrus darbas. Degančios akys. Bendraminčiai. Atsijungimas nuo darbo savaitgaliais.